Европейское и национальное в эмигрантском романе: „Жизнь Арсеньева“ И. Бунина и „Ушедшие не возвращаются“ М. Катилишкиса

Die vorliegende Arbeit untersucht das Moment des „Europäischen“ und „Nationalen“ in den Exilromanen von I. Bunin („Das Leben Arsenjews“) und M. Katiliškis („Die Weggegangenen kehren nicht zurück“). Dabei wird die Genrestruktur als eine Ausdrucksform des europäischen Romans im 20. Jahrhundert zu den irrationalen und schöpferischen Aspekten der inneren Welt des Menschen in Beziehung gesetzt. Die Kategorie der „nationalen Identität“, betrachtet als ein das Bewusstsein des Romanhelden wesentlich prägender Aspekt, eröffnet uns die Besonderheiten der intellektuellen und ästhetischen Konzeption Bunins und Katiliškis’. Dies findet seine Widerspiegelung in den Schicksalen der Protagonisten, die im Sinne der Durchdringung zweier gegensätzlicher Typen des künstlerischen Bewusstseins im 20. Jahrhundert interpretiert werden können – des dialogischen bei Bunin und des existentialistischen bei Katiliškis.Straipsnyje „Europietiškoji“ ir „nacionalinė“ emigracijos romano specifika: I.Bunino „Arsenjevo gyvenimas“ ir M. Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ gretinama šių romanų žanrine struktūra ir suprantama kaip viena iš europietiškojo XX a. romano, orientuoto į iracionalaus ir kreatyvaus vidinio žmogaus pasaulio vaizdavimo aspektą, versijų. „Nacionalinio identiteto“ kategorija, kaip esminis herojaus sąmonės aspektas, analizuojama atsižvelgiant į dviejų rašytojų dvasinės ir estetinės patirties niuansus. Visa tai nulemė protagonistų išbaigtumo pobūdį, kuris gali būti interpretuojamas kaip dviejų priešingų XX a. – dialogistinės I. Bunino ir egzistencinės M. Katiliškio – meninės savimonės apraiška